Leccinum lepidum

Ką turėtumėte žinoti

Leccinellum lepidum - Boletaceae šeimos lepidinių (Boletaceae) grybų rūšis. Kaip ir kitų Boletaceae rūšių, jo himeniniame (vaisiniame) paviršiuje vietoj žiaunų yra vamzdeliai ir poros, o vaisiakūniai būna dideli, mėsingi, iki 20 cm skersmens. Vaisių kūnai, juos apdorojant arba veikiant orui, dažniausiai nusidažo oranžine, violetiškai pilka ir galiausiai juodai ruda spalva.

Kilęs iš Pietų Europos, L. Lepidum gausiai paplitęs visoje Viduržemio jūros regione, auga mikorizės simbiozėje su įvairiomis ąžuolų (Quercus) rūšimis, ypač visžaliais "Ilex" grupės atstovais. Nepaisant pietinio paplitimo, šis grybas išsiskiria vėlyvu vaisiakūniu ir atsparumu žemai temperatūrai, todėl dažnai yra vienintelis vaisiakūnis šaltais žiemos mėnesiais.

Tai valgomas grybas, nors ir ne taip vertinamas kaip ieškomi Boletus genties baravykai.

Kiti pavadinimai: Bouchet ex Essette.

Grybų atpažinimas

1. Cap

   Leccinellum lepidum užaugina didelius mėsingus vaisiakūnius. Kepurėlė iš pradžių būna pusrutuliška, o grybui plečiantis palaipsniui tampa išgaubta arba išgaubtai plokščia ir pasiekia 6-20 cm skersmenį (2.5-8 in). Kepurėlės kutikulė yra lygi arba šiek tiek languota, dažnai "įkalta", drėgnu oru vidutiniškai arba stipriai klampi, nuo ochros geltonos iki ochros rudos, kaštoninės rudos arba labai senų egzempliorių juodai rudos spalvos.

2. Vamzdeliai

   Vamzdeliai daugiau ar mažiau laisvi nuo stiebo, nuo 1 iki 2 cm ilgio (0.5-1 colio ilgio, nuo šviesiai geltonos iki ochros geltonos spalvos. Poros yra mažos, apvalios, sutampa su vamzdeliais, pamažu nusidažo rūdžiai ruda spalva, galiausiai pilkšvai ruda, kai su jomis dirbama arba kai jos sensta.

3. Stiebas

   Stiebas yra nuo 5 iki 15 cm ilgio ir nuo 2 iki 6 cm ilgio.5 colių) pločio, iš pradžių paprastai tvirti ir trumpai ištįsę, bet palaipsniui ilgėjantys, nuo ilgesnių iki cilindriškų, nuo ochros geltonumo iki blyškiai geltonos, šiaudų ar purvinai baltos spalvos. Jo paviršius padengtas smulkiomis pūslelėmis (žvyneliais), iš pradžių vienodomis su stiebo paviršiumi, bet su amžiumi dažnai nusidažo rūdžiai ruda arba pilkai ruda spalva, o kartais susijungia į nepilną pseudoretikulą (netikrą tinklą).

4. Minkštimas

   Minkštimas storas, nuo matinės geltonos iki šiaudų spalvos. Nupjautas arba veikiamas oro, jis labai lėtai nusidažo oranžine arba violetiškai pilka spalva, o po kelių valandų patamsėja iki pilkšvai rudos arba pilkai juodos. Jaunų egzempliorių kvapas yra silpnai grybiškas, o senų egzempliorių - stipresnis, o skonis nuo švelnaus iki šiek tiek aitraus. Sporų masė yra tabako rudos spalvos.

5. Sporų atspaudas

   Alyviai rudas.

6. Mikroskopinės savybės

   Per mikroskopą sporos yra nuo siaurai elipsės formos iki spurgos formos, jų dydis 13.5-22 × 5-6 μm. Kepurėlės kutikulė yra trichodermija iš pertvarinių cilindrinių hifų, dažnai smulkiai inkrustuota.

Panašios rūšys

1. Leccinellum corsicum

   Glaudžiai susijęs su L. lepidum, o kai kurie autoriai anksčiau šiuos du taksonus priskyrė sinonimijai. Tačiau L. corsicum yra mažesnė rūšis, kurios skersmuo retai viršija 10 cm (4 coliai), ji išskirtinai susijusi su akmeninėmis rožėmis (Cistus rūšimis) ir yra linkusi nusidažyti rausviau, kai jos minkštimas yra veikiamas oro.

2. Leccinellum crocipodium

   Taip pat panašus, bet paprastai veda vaisius anksčiau sezono metu kartu su lapuočiais ąžuolais. Vaisiai būna plonesni ir pailgesni, su kepurėlės kutikule, kuri subrendus smarkiai sutrūkinėja.

Taksonomija ir etimologija

Iš pradžių aprašytas kaip Boletus lepidus H. Essette 1965 m. Leccinellum lepidum buvo prieštaringai traktuojamas įvairių autorių, kurie jį priskyrė skirtingoms gentims arba kartais sinonimizavo su kitais taksonais.

1985 m. mikologai Marcel Bon ir Marco Contu šią rūšį nepagrįstai perkvalifikavo į Leccinum gentį, tačiau vėliau tais pačiais metais italų mikologas Carlo Alessio perkėlė ją į Krombholziella gentį, kuri vėliau tapo Leccinum sinonimu. Bon 1989 m. ją rekombinuoja kaip Leccinum crocipodium veislę, kad vėl ją rekombinuotų su M. Contu kaip Leccinum lepidum, 1990 m. Kita vertus, Heinz Engel su kolegomis atmetė visus ankstesnius pavadinimus ir laikė šį taksoną Leccinum corsicum, glaudžiai susijusios su Cistaceae šeimos krūmais, sinonimu.

2003 m. mikologai Andreas Bresinsky ir Manfredas Binderis šią rūšį perkėlė į naujai atskirtą Leccinellum gentį kartu su kitais geltonskruosčiais taksonais, anksčiau priskirtais Leccinum. Vėlesnės filogenetinės ir chemotaksonominės analizės, kurias atliko Binder & Besl ir Den Bakker & Noordeloosas suabejojo Leccinellum segregacija, tačiau pasiūlė, kad L. Lepidum, L. corsicum ir L. crocipodium tikriausiai yra atskiros rūšys. Tačiau iš pradžių šiems trims taksonams atstovavo labai nedaug sekų, o preliminariose filogenetinėse analizėse buvo gautas didelis palaikymas bendram "corsicum/lepidum" kladui.

Bertolini 2014 m. straipsnyje prieštaringai atsisakė Leccinellum ir priskyrė L. lepidum sinonimiškai su L. corsicum dar kartą, tik tais pačiais metais Wu su kolegomis vėl atkūrė šią gentį, pateikdami svarbų indėlį, kuriame nubrėžė 22 Boletaceae šeimos genties klodus.

Ši painiava buvo galutinai išaiškinta 2019 m., kai keletą kolekcijų iš Korsikos, Kroatijos, Kipro, Prancūzijos ir Graikijos išsamiai filogenetiniu, biogeografiniu ir ekologiniu požiūriu išnagrinėjo M. Loizides ir kolegos. Šiame tyrime Leccinellum buvo filogenetiškai patvirtintas, o L. Lepidum, L. corsicum ir L. crocipodium genties viduje sudarė gerai palaikomas linijas ir buvo patvirtintos kaip atskiros rūšys.

Lotyniškas epitetas lèpidus, reiškiantis "malonus" arba "žavus", greičiausiai susijęs su grybo išvaizda arba kulinarinėmis savybėmis.

1 nuotrauka - Autorius: zaca (CC BY-SA 3.0 Nepaliesta)

2 nuotrauka - Autorius: Alessandro Scotti (CC BY-SA 3.0 Neišversta)

3 nuotrauka - Autorius: zaca (CC BY-SA 3.0 Nepalaikomas)