Leccinum aurantiacum

Ką turėtumėte žinoti

Leccinum aurantiacum yra Eurazijos ir Šiaurės Amerikos miškuose randamas grybas. Turi didelę, išskirtinai raudoną kepurėlę ir Šiaurės Amerikoje dar vadinamas raudonskruosčiu žvynuotuoju stiebagumbiu. Auga kartu su įvairiomis medžių rūšimis, įskaitant ąžuolus, beržus ir bukus. Kaip ir daugelis kitų grybų, Leccinum aurantiacum gali būti naudingas sveikatai. Tai geras B ir D vitaminų, taip pat mineralų, tokių kaip selenas ir kalis, šaltinis.

Leccinum genties gyvūnams būdingi unikalūs bruožai: plonas stiebas su storais žvyneliais, iš plonų, ilgų vamzdelių su mažomis poromis sudarytas himenoforas, baltas arba gelsvas minkštimas, kuris pjaunant nusidažo. Visi Leccinum grybai yra mikoriziniai ir valgomi. Žmonės mėgsta valgyti šią rūšį ir gali ją ruošti panašiai kaip kitus valgomuosius baravykus, tačiau jos minkštimas virdamas labai patamsėja. Tačiau, kaip ir kiti Boletaceae šeimos grybai, linkęs užsikrėsti lervomis.

Kiti pavadinimai: Raudonskruostės skroblo stiebas, oranžinė ąžuolinė bolelė, vokiečių kalba (Espenrotkappe), Nyderlandai (Rosse populierboleet).

Grybų identifikavimas

1. Kepurėlė

   Leccinum aurantiacum kepurėlė iš pradžių būna rutulio arba gilaus kupolo formos, padengta plonu kailiuku, vėliau tampa plokščia, žvynuotu paviršiumi, nuo plytų raudonos iki tamsiai rudos spalvos. Gali būti 1.57-8.66 colių (4-22 cm) pločio, su trikampėmis lapais aplink kraštą.

2. Vamzdžiai ir poros

   Vamzdeliai apvalūs, iš pradžių balti, paskui šviesiai rudi, baigiasi mažomis kampuotomis poromis, kurios mėlynuoja rausvai pilkai, paskui tamsiai pilkai.

3. Stiebas

   Stiebas yra baltas arba rausvas ir 1.97 iki 9.84 colių (5-25 cm) aukščio, 0.Nuo 59 iki 1.97 colių (1.5-5 cm), padengta rausvai rudais vilnoniais žvyneliais, kurie su amžiumi tamsėja.

4. Minkštimas

   šviežiai perpjautas minkštimas yra baltas, bet gali šiek tiek mėlynuoti ir patamsėti prie pagrindo, kai yra liečiamas arba pjaustomas.

5. Sporos

   Nuo siaurai elipsės formos iki suspaustos, 12.5-18.5 x 3.5-6 µm.

6. Sporų atspaudas

   nuo alyvuogių rudos iki ochros rudos.

7. Buveinė

   Auga vasarą ir rudenį pavieniai arba pavieniai dirvožemyje po pušimis miške, kurį sudaro daugiausia pušys ir drebulės.

8. Cheminė reakcija

   Su formalinu nusidažo rausvai raudonai, vėliau tampa rudai violetinės spalvos. Naudojant geležies sulfatą, trama tampa pilkšvai žalsva, o anksčiau nedažytose vietose - šiek tiek žalsvesnė.

Panašios rūšys

1. Leccinum versipelle

   Tačiau turi šviesesnę kepurėlę su daugiau geltonų atspalvių, o stiebo nelygumai nuo pat pradžių yra tamsūs.

2. Leccinum vulpinum

   Pasitaiko aplink pušis ir egles. Ne visi autoriai jas pripažįsta kaip atskiras rūšis.

3. Leccinum rufum

   Turi mažiau raudoną kepurėlės paviršių ir baltus žvynelius ant stiebo.

4. Leccinum albostipitatum

   Auga kartu su drebulėmis, ant stiebo turi baltus žvynelius.

5. Leccinum insigne

   Randamas Šiaurės Amerikoje ir auga drebulės arba beržo medynuose.

Taksonomija ir etimologija

Pirmą kartą oranžinę ąžuolinę bolelę 1781 m. aprašė prancūzų gamtininkas Jean Baptiste Francois (Pierre) Bulliard ir suteikė jai mokslinį pavadinimą Boletus aurantiacus. Šiuo metu priimtą mokslinį pavadinimą Leccinum aurantiacum 1821 m. paskelbė britų mikologas Samuelis Frederikas Grėjus (Samuel Frederick Gray, 1766-1828).

Rūšinis pavadinimas Leccinum kilęs iš seno itališko žodžio, reiškiančio grybą, o specifinis epitetas aurantiacum reiškia oranžinę kepurėlės spalvą.

Sinonimai ir atmainos

• Boletus rufus Schaeffer (1774), Fungorum qui in Bavaria et Palatinatu circa Ratisbonam, 4, p. 75, tab. 103

• Boletus aurantiacus Bulliard (1784), Herbier de la France, 5, tab. 236 & tab. 489, fig. 2 (Basionyme) Sanctionnement : Fries (1821)

• Boletus leucopodius Persoon (1800) [1799], Observationes mycologicae seu descriptiones tam novorum quam notabilium fungorum, 2, p. 11

• Boletus aurantius Persoon (1801), Synopsis methodica fungorum, p. 504

• Boletus aurantius var. ß leucopodius (Persoon) Persoon (1801), Synopsis methodica fungorum, p. 504

• Boletus aurantius var. γ rufus Persoon (1801), Synopsis methodica fungorum, p. 505

• Suillus aurantiacus var. γ rufus (Persoon) Poiret (1806), in Lamarck, Encyclopédie méthodique, Botanique, 7, p. 497

• Suillus aurantiacus var. ß leucopodius (Persoon) Poiret (1806), in Lamarck, Encyclopédie méthodique, Botanique, 7, p. 497

• Suillus aurantiacus (Bulliard) Poiret (1806), in Lamarck, Encyclopédie méthodique, Botanique, 7, p. 497

• Tubiporus julii-mensis Paulet (1808) [1793], Traité des champignons, 2, p. 369, tab. 169, pav. 1-2

• Leccinum aurantiacum var. leucopodium (Persoon) Gray (1821), A natural arrangement of British plants, 1, p. 646

• Leccinum aurantiacum var. rufum (Persoon) Gray (1821), A natural arrangement of British plants, 1, p. 646

• Boletus aurantiacus var. rufus (Persoon) Mérat (1821), Nouvelle flore des environs de Paris, Edn 2, 1, p. 46

• Boletus scaber var. aurantiacus (Bulliard) Pollini (1824), Flora veronensis quam in prodomum florae italiae septentrionalis, 3, p. 603

• Boletus scaber var. rufus (Persoon) Pollini (1824), Flora veronensis quam in prodomum florae italiae septentrionalis, 3, p. 604

• Boletus viscidus var. ß aurantiacus (Bulliard) Duby (1830), Botanicon gallicum seu synopsis plantarum in flora Gallica, Edn 2, 2, p. 784

• Boletus aurantius scaber Secretan (1833), Mycographie Suisse, 3, p. 9 (nom. inval.)

• Boletus rufus scaber Secretan (1833), Mycographie Suisse, 3, p. 10 (nom. inval.)

• Gyroporus rufus (Persoon) Quélet (1886), Enchiridion fungorum in Europa media et praesertim in Gallia vigentium, p. 161

• Boletopsis rufa (Persoon) Hennings (1898), in Engler & Prantl, Die natürlichen pflanzenfamilien, 1(1**), p. 194

• Solenia rufa (Persoon) Kuntze (1898), Revisio generum plantarum, 3, p. 522

• Tubiporus rufus (Schaeffer) Ricken (1918), Vademecum für pilzfreunde, Edn 1, p. 204

• Krombholzia rufa (Persoon) E.-J. Gilbert (1931), Les livres du mycologue, tome 3. Les Bolets, p. 183

• Krombholzia aurantiaca (Bulliard) E.-J. Gilbert (1931), Les livres du mycologue, tome 3. Les Bolets, p. 118

• Krombholzia aurantiaca subsp.* rufa (Persoon) Maire (1933), Treballs del Museu nacional de ciències naturals de Barcelona, sèrie botànica, 15(2), p. 42

• Krombholziella aurantiaca (Bulliard) Maire (1937), Publicaciones del Instituto botánico, Barcelona, 3(4), p. 46

• Krombholziella aurantiaca subsp.* rufa (Persoon) Maire (1937), Publicaciones del Instituto botánico, Barcelona, 3(4), p. 46

• Trachypus aurantiacus (Bulliard) Romagnesi (1939), Revue de mycologie, Paris, 4(2), p. 141

• Boletus versipellis var. aurantiacus (Bulliard) Vassilkov (1948), Edibles and poisonous fungi of central parts of the European Districts of the URSS, p. 38

• Leccinum rufum (Persoon) Kreisel (1984), Boletus, SchrReihe, 1, p. 30

• Krombholziella rufa (Persoon) Alessio (1985), Fungi europaei, 2, Boletus, p. 474, pl. 80

• Leccinum leucopodium (Persoon) Dörfelt & G. Berg (1990), Feddes repertorium, specierum novarum regni vegetabilis, 101(9-10), p. 567

• Leccinum quercinum (Pilat) E.E. & Watling s. auct

Šaltiniai: A:

1 nuotrauka - Autorius: Maksim Shanin (CC BY-SA 4.0 International)

2 nuotrauka - Autorius: Björn S. (CC BY-SA 2.0 Bendrinis)

3 nuotrauka - Autorius: Björn S. (CC BY-SA 2.0 Generic)

4 nuotrauka - Autorius: A: Lycaon (CC BY-SA 4.0 International)