Helvella macropus
Ką turėtumėte žinoti
Helvella macropus - nevalgoma Helvellaceae šeimos, Pezizales būrio grybų rūšis. Askokarpai aptinkami vasarą ir rudenį miškuose, dažniausiai (nors ne tik) su plačialapiais medžiais.
Plonas, iki 7 cm aukščio stiebas su taurės formos kepurėle, visas vaisiakūnis šviesiai pilkas arba rudas, o vidinis taurės paviršius paprastai tamsesnis. Tai vienas iš keleto "balninių grybų", kurių pasitaiko miškuose, ypač prie pėsčiųjų takų, tačiau jaunystėje jis išsiskiria tuo, kad nėra balno formos.
Ši rūšis plačiai paplitusi šiauriniame pusrutulyje, užfiksuota Europoje, Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, taip pat Kinijoje ir Japonijoje.
Kiti pavadinimai: Ilgaausė pilkoji taurė, žvynuotoji elfinė taurė, veltinio balnelė.
Grybų identifikavimas
Ekologija
Tikriausiai mikorizinis; auga pavieniui arba bendrai ant žemės arba samanose po lapuočiais (ypač ąžuolais) ar spygliuočiais arba ant pūvančios medienos; vasarą ir rudenį - arba šilto klimato šalyse žiemoja; plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje.
Kepurėlė
1-6 cm skersmens; taurės arba disko formos, kartais beveik plokščios; viršutinis paviršius vidutiniškai arba tamsiai pilkai rudas, plikas; apatinis paviršius šviesiai arba vidutiniškai pilkai rudas, smulkiai arba smarkiai pūkuotai plaukuotas (ypač pakraščiuose).
Minkštimas
Nepastovus.
Stiebas
1-7 cm ilgio (bet subrendęs paprastai ilgesnis už kepurėlės plotį); 1-5 mm storio; daugiau ar mažiau vienodas; kartais su įtrūkimais prie pagrindo; vidutiniškai rudas (paprastai tokios pat spalvos kaip apatinė kepurėlės dalis); prie pagrindo balkšvas; smulkiai plaukuotas arba beveik plikas su amžiumi.
Mikroskopinės savybės
Sporos 18-25 x 10-12.5 µ; nuo fusoidinių iki subfusoidinių (bet kartais pasitaiko elipsoidinių sporų, ypač kai jos dar yra asci); lygios arba grublėtos; šviežios trigubos su vienu dideliu centriniu aliejaus lašeliu ir kitu, mažesniu lašeliu abiejuose galuose, bet atgaivintos paprastai su vienu dideliu aliejaus lašeliu ir įvairiais mažesniais lašeliais. Parafizės nuo hialininių iki ochros spalvos; viršūnės subklavialinės, klavialinės arba subkapitalinės, 5-10 µ pločio. Išoriniai paviršiaus elementai nuo hialininių iki rusvų; dažnai išsidėstę trumpais ar ilgais gniužulais; dažnai pertvariniai; galinės ląstelės subglobulinės.
Panašios rūšys
-
Turi tamsiai pilkai rudą arba juodą kepurėlę, tačiau nuo Helvella macropus lengvai atskiriama pagal balno formos kepurėlę ir masyvų bei giliai rievėtą stiebą.
-
Yra panašaus dydžio; turi smėlio spalvos kepurėlę, kuri yra balno formos, o jos stiebas baltas.
Taksonomija ir etimologija
Kai Christiaan Hendrik Persoon 1789 m. aprašė šį askomicetą, jis suteikė jam binominį mokslinį pavadinimą Peziza macropus. Maždaug po 80 metų, 1870 m., suomių mikologas Petteris Adolfas Karstenas (1834-1917 m.) iš naujo aprašė šią rūšį šiuo metu priimtu moksliniu pavadinimu Helvella macropus.
Helvella macropus sinonimai: Peziza stipitata Huds., Octospora bulbosa Hedw., Peziza macropus Pers., Peziza bulbosa (Hedw.) Nees, Macroscyphus macropus (Pers.) Gray, Macropodia macropus (Pers.) Fuckel, Lachnea bulbosa (Hedw.) W. Phillips, Lachnea macropus (Pers.) W. Phillips, Cyathipodia bulbosa (Hedw.) Boud., Cyathipodia macropus (Pers.) Dennis, o Helvella bulbosa (Hedw.) Kreise.
Helvella yra senovinis aromatinės žolės terminas. Specifinis epitetas macropus reiškia su didele pėda.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija:
1 nuotr: Holger Krisp (CC BY 3.0 Neregistruota)
2 nuotrauka - Autorius: Jerzy Opioła (CC BY-SA 3.0 Neportuota)
3 nuotrauka - Autorius: Lukas iš Londono, Anglija (CC BY-SA 2.0 Bendrasis)
4 nuotrauka - Autorius: Holger Krisp (CC BY 3.0 Neregistruota)
5 nuotrauka - Autorius: Nina Filippova (CC BY 4.0 Tarptautinis)
