Mycena maculata
Ką turėtumėte žinoti
Mycena maculata - Mycenaceae šeimos grybų rūšis. Jam būdingos kūgio ar varpo formos arba išgaubtos, lygios arba riebios kepurės, kurios jaunos yra nuo juodai rudos iki tamsiai rudos, vėliau išblunka iki rusvai pilkos, paprastai išlaiko umbo, dažnai raukšlėtos arba šiek tiek raukšlėtos, o senstant arba nupjovus ar sumušus atsiranda rausvai rudų dėmių. Žiaunos nuo balkšvų iki šviesiai pilkų, dėmėtos arba beveik visiškai rausvos; stiebas ilgas ir gana tvirtas, kartais su įsišaknijančiu pagrindu, kai auga minkštoje, gerai supuvusioje medienoje; jo pagrindas tankiai padengtas ilgais šiurkščiais balkšvais plaukeliais, kurie senstant nusidažo rausvai.
Grybo valgomumas nežinomas. Nors ši rūšis žinoma ir pavadinta dėl savo polinkio rausvai dažytis, kartais šių dėmių nebūna, todėl jos beveik neįmanoma atskirti nuo M. galericulata.
Kiti pavadinimai: Raudonai dėmėtoji Mycena.
Grybų atpažinimas
Kepurė
Skiauterėtas, amžiuje plano išgaubtas, dažnai išlieka žemas umbo; pakraštys jaunystėje išgaubtas, vėliau atsikišęs, subrendęs ištisinis arba neaiškiai kreninis arba eroduotas; paviršius riebus, kai drėgnas, kitais atvejais sausas, ne higrofaninis, maždaug pusę atstumo iki disko dryžuotas arba dryžuotai krentantis, kitur plikas; spalva šviežia, pilkšvai ruda, pereinanti į šviesiai pilką arba buff rudą, dažnai su rausvai rudomis dėmėmis; kontekstas plonas, maždaug 1 mm ties disku, baltas, kartais pjūvio ar sužeidimo vietoje pakeičia spalvą į rausvai rudą; kvapas neišreikštas, šiek tiek agurkų skonio.
Žiaunos
Plačiai išpjaustytos iki subdekubrinių, gana gerai išsidėsčiusios, plonos, venterinės, intervencinės, jaunos blyškios, vėliau tampa šviesiai pilkos, kartais šiek tiek rausvos, dažnai ant žiaunų paviršių atsiranda rausvai rudų dėmių, be pakraščių; lameliukės iki 3 eilių.
Stiebas
2-9 cm ilgio, 1.5-4.0 mm storio, ties pagrindu tiesus arba išlenktas, lygus, skerspjūvyje šiek tiek suplotas, kremzlinis, subrendęs tuščiaviduris iki įdumblėjusio; viršūnės paviršius glotnus, blizgantis, blyškus, apatinė dalis pilkšvai rausva, neryškiai dryžuota iki susuktai dryžuotos, kartais rausvai rudai dėmėta, prie pagrindo tankus balkšvų plaukelių sluoksnis, pastarieji gerai išsivystę, įaugę į substratą, nekraujuojantys rausvomis sultimis; dalinio šydo nėra.
Sporos
7.5-9.5 x 5.0-5.5 µm, elipsoidinės, lygios, plonasienės, amiloidinės, hilarinis prielipas ryškus, turinys granuliuotas su vienu ar keliais vakuoliniais intarpais.
Sporų atspaudas
Baltasis.
Habitat
Gausiai arba susitelkę, dažniausiai ant spygliuočių kelmų ir rąstų; vaisius veda nuo vėlyvo rudens iki žiemos vidurio.
Panašios rūšys
išsiskiria violetinės spalvos kepurėle, žiaunomis su violetiniais kraštais (margomis) ir polinkiu vesti vaisius ant pušies spurgų.
Panašios spalvos, bet neturi rausvai rudų dėmių. Be to, jis paprastai būna didesnis ir pirmenybę teikia lapuočių medienai.
Ant šios Mycena kepurėlės taip pat gali atsirasti rausvai rudų plotų, tačiau ją galima atpažinti iš krentančio kepurėlės krašto, stipijos, iš kurios teka rausvos sultys, ir kietmedžio habito.
Taksonomija ir etimologija
Pirmą kartą šią rūšį moksliškai aprašė vokiečių mikologas Petteris Karstenas 1890 m. Pavadinimą Mycena maculata 1934 m. naudojo ir australų mikologas Džonas Burtonas Klelandas (John Burton Cleland), tačiau šis pavadinimas buvo pripažintas neteisėtu, o 1997 m. Cheryl Grgurinovic ir Tomas May jo aprašytą rūšį pervadino į Mycena austromaculata.
Specifinis epitetas maculata kilęs iš lotyniško žodžio "dėmėtas".
Šaltiniai:
1 nuotrauka - Autorius: James K. Lindsey (CC BY-SA 2.5 Bendrinis)
2 nuotrauka - Autorius: Arne Aronsen/Naturhistorisk museum, Universitetet i Oslo (CC BY-SA 3.0 Unported)
3 nuotrauka - Autorius: James K. Lindsey (CC BY-SA 2.5 Generic)
