Amanita porphyria

Ką turėtumėte žinoti

Amanita porphyria" galima rasti mūsų spygliuočių miškuose antroje vasaros pusėje ir rudenį. Vidutinio dydžio, su pilka arba pilkai ruda kepurėle su violetiniais arba rausvai pilkais atspalviais. Paprastai kepurėlės paviršiuje ir aplink aiškiai svogūninio dugno pagrindo kraštą būna nedidelių pilkšvų karpų arba veidelio audinio dėmelių.

Šiaurės Amerikoje aptinkamų rūšių kepurėlės spalvų spektras yra toks pat platus, kaip ir Europoje. Kartais randama egzempliorių, kurie yra stipriai virgždiški, su pigmentais nuo pilkšvai geltonos iki rudos spalvos, kartais su akivaizdžiu alyvuogių atspalviu.

Šiame grybe gali būti pavojingų toksinų, kaip ir keliose kitose šios genties rūšyse. Šios rūšies negalima rinkti maistui.

Kiti pavadinimai: Booted Amanita, Gray-Veil Amanita, Grey Veiled Amanita, Purple Brown Amanita, Purpurinis Amanita, Porphyry Amanita.

Grybų atpažinimas

1. Kepurė

   40-80 mm pločio, nuo matiškai raudonos iki pilkai matiškai raudonos iki pilkai violetinės arba nuo šviesiai rudai pilkos iki violetiškai rudos iki violetiškai rudos iki violetiškai pilkai rudos, tamsiausias centre, pusrutuliškas, paskui išgaubtas, su plačiu umbu arba be jo, galiausiai plokščias, klampus, blizgantis, su aiškiai matomais spinduliniais pluoštais, su neaštriu ir neapendikuliniu pakraščiu.

2. Žiaunos

   Žiaunos laisvos, gana tankiai išsidėsčiusios, nuo balkšvos iki šviesiai gelsvai pilkos spalvos, 4.5-8 mm pločio, su smulkiai flokuliniu pakraščiu. Trumpos žiaunos yra susilpnėjusios.

3. Stiebas

   60 - 110 × 6 - 14 mm, cilindriškos arba šiek tiek siaurėjančios į viršų, baltos arba balkšvos, su smulkiomis juostelėmis virš žiedo, su violetiškai pilkais arba violetiškai rusvais išilginiais pluoštais, esančiais po žiedu, iš pradžių kietos ir tvirtos, po tam tikro brendimo susidaro įspūdis, kad vidurys prikimštas medvilnės, pamažu tampa tuščiavidurės.

4. Svogūnėlis

   Svogūnėlis subglobosinis, su kraštais, 12 - 36 mm pločio. Žiedas membraninis, plonas, sijonuotas, galiausiai susiglaudžiantis ant stiebo, iš pradžių balkšvas arba šviesiai pilkas, greitai tampa violetiškai pilkas, o prie krašto - violetiškai rusvas.

5. Volva

   Vulvos yra gana didelės violetinės pilkai rudos arba violetinės pilkos spalvos plokštelės. Vulva yra kaip daugiau ar mažiau netaisyklingos plokštelės ant apatinio stiebo arba svogūnėlio, trupančios, iš pradžių balkšvos arba blyškiai pilkos, greitai tampančios rusvai alyvinės pilkos spalvos, ypač atsiskyrusiuose fragmentuose, su trumpa baltai vilnone laisva galūnele viršutiniame svogūnėlio pakraštyje; galūnė gali būti 1-6 mm aukščio (retai aukštesnė).

6. Minkštimas

   Minkštimas balkšvas arba šviesiai kreminis, išskyrus siaurą violetinį pilkai rudą plotelį po dangtelio odele.

7. Kvapas ir skonis

   ridikėlių arba ką tik iškastų bulvių kvapas. Skonis neužfiksuotas.

8. Sporos

   Sporų dydis 7.5 - 9.5 × 7 - 9 µm, nuo rutuliškos iki subglobulinės, amiloidinės. Bazidijų pagrinduose nėra spaustukų. Sporos, išmatuotos pagal RET iš Europos ir U.S. kolekcijos yra šios: (7.5-) 8.0 - 9.8 (-11.2) × (7.0-) 7.5 - 9.2 (-11.0) µm ir yra rutuliškos arba subglobulinės, retai plačiai elipsės formos.

9. Sporų atspaudas

   White.

10. Sezonas

    Birželio-spalio mėn.

Panašios rūšys

1. Amanita citrina

   Kepurėlės spalva kitokia, o žiedas pilkai violetinis.

2. Amanita pantherina

   Ant kepurėlės lieka baltos velėnos likučiai.

3. Amanita rubescens

   Perpjautas minkštimas tampa rausvas.

4. Amanita excelsa

   Sporos yra didesnės, o žiaunos tankiau išsidėsčiusios. Be to, jo stiebo žiedas tvirtesnis.

Taksonomija ir etimologija

Šį grybą dabartiniu pavadinimu Amanita porphyria 1805 m. aprašė Johannes Baptista von Albertini ir Lewis David de Schweinitz savo veikale Conspectus Fungorum in Lusatiae superioris agro Niskiensi crescentium e methodo Persooniana.

Vėliau šį pavadinimą sankcionavo Friesas, o tai reiškia, kad Amanita porphyria pavadinimui teikiama pirmenybė, net jei pagal įprastas nomenklatūros taisykles pirmenybė būtų teikiama kitam pavadinimui - ir iš tiesų danų mikologas Heinrichas Christianas Friedrichas Schumacheris 1803 m. jau aprašė tą pačią rūšį kaip Agaricus gracilis.

Epitetas porfirija kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio porphúra (πορφύρα), reiškiančio tiro purpurinį dažą.

Sinonimai

1. Amanita tomentella Krombh., 1836

2. Agaricus porphyrius (Alb. & Schwein.) Fr. 1821

3. Amanita recutita (Fr.) Gillet, Hyménomycètes (Alençon): 42 (1874)

4. Amanitina porphyria (Alb. & Schwein.) E.-J. Gilbert, 1940 m

5. Agaricus porphyreus (Alb. & Schwein.) Fr., Syst. mycol. (Lundae) 1: 14 (1821)

6. Agaricus recutitus Fr., Epicr. syst. mycol. (Upsala): 6 (1838)

Šaltiniai:

1 nuotrauka - Autorius: Nina Filippova (CC BY 4.0 International)

2 nuotrauka - Autorius: mycowalt (CC BY-SA 4.0 International)

3 nuotrauka - Autorius: Cholcholomus Cholomus: Svencapoeira (CC BY-SA 4.0 International)

4 nuotrauka - Autorius: Nina Filippova (CC BY 4.0 International)