Inocybe geophylla
Ką turėtumėte žinoti
Inocybe geophylla - nuodingas Inocybe genties grybas. Plačiai paplitęs ir dažnas Europoje ir Šiaurės Amerikoje, vasarą ir rudenį pasirodo tiek po spygliuočiais, tiek po lapuočiais medžiais. Vaisiakūnis yra nedidelis baltas arba kreminis grybas su pluoštine šilkine skiaute ir pridėtinėmis žiaunomis.
Skiriamieji požymiai taip pat yra nedidelis dydis, spermatozoidų kvapas (sutrinkite kepurėlės gabalėlį tarp pirštų - bet perskaitykite šį straipsnį, jei jums sunku suprasti šį kvapo apibūdinimą) ir lygios, elipsės formos sporos.
Inocybe geophylla var. lilacina turi violetinę kepurėlę.
Kiti pavadinimai: Žemės Inocybe, Baltasis pluoštenis, Mažasis baltasis Inocybe.
Grybų identifikavimas
Ekologija
Mikorizinis su lapuočiais ir spygliuočiais; auga pavieniui, išsklaidytai arba gausiai; auga vasarą ir rudenį (šilto klimato šalyse - ir žiemą); plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje.
Kepurėlė
1-4 cm; iš pradžių kūgiškas, vėliau tampa plačiai varpelio formos arba plačiai išgaubtas; sausas; šilkinis arba beveik lygus; balkšvas; kraštas subrendus dažnai suskilinėja.
Žiaunos
Prisitvirtinęs prie koto, kartais su įpjova; artimas; balkšvas, vėliau tampa pilkšvai rudas ir galiausiai vidutiniškai rudas; iš pradžių dengtas baltu voratinkliniu kortiniu sluoksniu.
Stiebas
1-6 cm ilgio; iki maždaug .5 cm storio; daugiau ar mažiau vienodas; sausas; šilkinis; balkšvas; gana tvirtas.
Minkštimas
Balkšvas; nestiprus.
Kvapas
Spermatozoidai arba kartais neišsiskiriantys.
Cheminės reakcijos
KOH ant dangtelio paviršiaus neigiamas.
Sporų atspaudas
Nuobodžiai ruda.
Mikroskopinės savybės
Sporos 8-10 x 4.5-6 µ; daugiau ar mažiau elipsiški; lygūs. Cistidijos iki 70 x 20 µ; fuzoidinės arba fuzoidinės-ventrikoidinės, dažnai su plokščia viršūne; gausios; storasienės; viršūnėje inkrustuotos.
Panašios rūšys
Baltasis pluoštenis Inocybe geophylla gali būti supainiotas su Agaricus campestris, kuri paprastai būna daug didesnė, turi stiebo žiedą ir neturi šilkinės kepurėlės.
Inocybe geophylla Paplitimas & Buveinė
Inocybe geophylla paplitusi ir plačiai paplitusi Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Randamas po gyvaisiais ąžuolais, pušimis ir Daglaso eglėmis. Abi veislės aptinkamos Kanados arktiniuose regionuose - šiaurinėje Manitobos dalyje ir šiaurės vakarų teritorijose. Tai mikorizinis augalas, vaisiakūniai aptinkami lapuočių ir spygliuočių miškuose vasarą ir rudenį. Šiose vietose vaisiakūniai gali būti randami žolėtose vietose ir šalia kelių, dažnai ant turtingos, plikos dirvos, kuri buvo pažeista pakelėse ir šalia griovių.
Palestinoje, I. geophylla auga po Palestinos ąžuolais (Quercus calliprinos) ir pušimis, o grybai pasirodo ir tada, kai lietaus būna mažai arba jo visai nebūna, nes jie yra mikoriziniai.
Vakarų Australijoje Brandon Matheny ir Neale Bougher (2005 m.) nurodė rinkinius, kurie buvo vadinami I. geophylla var. kai kurie Australijos taksonomistai jį vadina lilacina, nes neteisingai pavartojo pavadinimą I. geophylla var. lilacina; egzemplioriai buvo perklasifikuoti į Inocybe violaceocaulis rūšį.
Taksonomija ir etimologija
1821 m. baltąjį pluoštinuką moksliškai aprašė Elias Magnus Fries, suteikęs jam binominį pavadinimą Agaricus geophyllus.
1871 m. vokiečių mikologas Paul Kummer šią rūšį perkėlė į Inocybe gentį, nustatydamas šiuo metu priimtą mokslinį pavadinimą Inocybe geophylla.
Inocybe geophylla sinonimai: Agaricus geophyllus Fr., Agaricus clarkii Berk. & Broome, Inocybe clarkii (Berk. & Broome) Sacc., ir Inocybe geophylla var. alba Hruby.
Inocybe genties pavadinimas reiškia "pluoštinė galva", o specifinis epitetas geophylla kilęs iš senovės graikų kalbos žodžių geo-, reiškiančio žemę, ir phyllon, reiškiančio lapą.
Toksiškumas
Inocybe geophylla, kaip ir daugelis fibrekapų, turi muskarino. Simptomai yra apsinuodijimo muskarinu simptomai, t. y. labai padidėjęs seilėtekis, prakaitavimas (prakaitavimas) ir ašarojimas (ašarų tekėjimas) per 15-30 minučių po suvalgymo. Pavartojus dideles dozes, po šių simptomų gali pasireikšti pilvo skausmas, stiprus pykinimas, viduriavimas, neryškus matymas ir apsunkintas kvėpavimas. Apsinuodijimas paprastai praeina per dvi valandas. Delyras nepasireiškia.
Specifinis priešnuodis yra atropinas. Vėmimo sukėlimas, kad būtų pašalintas grybų turinys, taip pat yra protingas dėl greito simptomų pasireiškimo. Mirties atvejų dėl šios rūšies grybų vartojimo neužfiksuota. Grybų medžiotojai jį dažnai ignoruoja dėl mažo dydžio.
Šaltiniai:
1 nuotrauka - Autorius: James Lindsey (CC BY-SA 2.5 Bendrasis)
2 nuotrauka - Autorius: Christine Braaten (wintersbefore) (CC BY-SA 3.0 Nepalaikoma)
3 nuotrauka - Autorius: Richard Sullivan (enchplant) (CC BY-SA 3.0 Nepalaikoma)
4 nuotrauka: Richard Sullivan (enchlantas) (CC BY-SA 3.0 Unported)
