Xylaria polymorpha
Ką turėtumėte žinoti
Xylaria polymorpha yra labai savita grybų rūšis, plačiai paplitusi Šiaurės Amerikos ir Europos lapuočių miškuose.
Šis grybas pasirodo delninėmis kekėmis, o stromą sudaro baltos nevaisingos pirštinės formos su juodu apvalkalu, kuriame yra kolbos, kuriose asci (vienaskaitos ascus) gamina sporas. Šie juodi sudėtiniai vaisiakūniai, žinomi kaip "kolbos grybai", yra sunkiai pastebimi tamsiuose miškuose.
Šis keistas grybas per savo gana ilgą gyvenimą pakeitė kelis kostiumus. Jaunas grybas yra šviesus (dažnai melsvas), su balkšva viršūne; blyški danga - tai ankstyvuoju vystymosi etapu susidariusių aseksualių sporų apvalkalas. Vasarą grybas pradeda juoduoti, o vasaros pabaigoje arba rudenį pasiekia brandą, kai po tamsiai rudu ar juodu paviršiumi atsiranda į spuogus panašūs lytiniai periteciai, gaminantys sporas.
Xylaria polymorpha iš tiesų atrodo kaip šiurpą keliantys "mirusiojo pirštai"." Tačiau paskutinėse stadijose jį greičiau galima supainioti su kažkuo, hm, seniai paliktu naminės katės.
Xylaria polymorpha vaisiakūniai gali išsilaikyti kelis mėnesius ar net metus ir per tą laiką nuolat išskirti sporas.
Kiti pavadinimai: Mirusio žmogaus pirštai.
Grybų identifikavimas
Ekologija
Saprobinis ant pūvančių kietmedžio kelmų ir rąstų, dažniausiai kelmo apačioje arba netoli jos; kartais būna sausumos, bet prisitvirtinęs prie palaidotos medienos; auga pavieniui arba, dažniau, grupėmis; sukelia minkštąjį medienos puvinį; pasirodo pavasarį ir nesuyra iki vėlyvos vasaros arba rudens.
Plačiai paplitęs ir dažnas Šiaurės Amerikoje nuo Uolinių kalnų į rytus (bet žr. pirmiau pateiktą diskusiją apie šiaurines ir pietines "formas").
Nesubrendęs vaisiakūnis
Paprastai daugiau ar mažiau klubo formos, su bukomis siaurėjančiomis baltomis viršūnėmis; kitur nuo šviesiai iki tamsiai pilkos spalvos, dažnai su melsva ar violetinė zona; paviršius smulkiai dulkėtas, lygus, sausas; vidus baltas ir kietas.
Subrendęs vaisiakūnis
4-14 cm aukščio; 1-3 cm storio (kartais iki 5.5 cm storio, kai yra netaisyklingos formos); paprastai daugiau ar mažiau panaši į lazdą, suapvalintu galu, bet dažnai netaisyklinga (suplota, išbrinkusi į viršų ar apačią arba net languota); tamsiai ruda arba juoda; paviršius sausas, dažnai smulkiai žvynuotas ir (arba) pūslėtas, kartais smulkiai raukšlėtas; siaurėjantis pseudostemas įsišaknijęs į substratą, juodas ir neryškus, iki 7 cm ilgio; vidinis minkštimas baltas ir labai kietas; periteciai iki maždaug 1 mm skersmens, rutuliški, panardinti tiesiai po paviršiumi.
Panašios rūšys
Xylaria longipes yra panašus, tačiau plonesnis, mažesnis ir ne toks tvirtas. Jo vaisiakūniai yra labiau akivaizdžiai stiebiniai klubai ir dažniausiai aptinkami ant kelmų ir nukritusių medžių šakų, taip pat bukų.
Valgomumas
Negyvo žmogaus pirštai paprastai laikomi nevalgomais, o tai nestebina, nes jų išvaizda yra baisi. Tačiau labai jauni ir dar minkšti grybai gali būti valgomi. Tuo metu jų skonis yra grybiškas, o valgant žalius nedideliais kiekiais jie nesukelia apsinuodijimo simptomų. Šį grybą išbandė labai mažai žmonių, todėl nežinoma, ar jis sukelia blogą poveikį, kai valgomas ilgą laiką, ir kaip dažnai kas nors blogai į jį reaguoja (net ir geri valgomieji grybai ne visiems yra valgomi).
Biologiškai aktyvūs junginiai
2-heksiliden-3-metilsukcino rūgštis, dar vadinama piliformine rūgštimi, yra pagrindinis X. polymorpha (Anderson et al., 1985).
Šis junginys (pavaizduotas aukščiau), kuris vėliau buvo išskirtas iš jūrinio grybo Halorosellinia oceanica BCC 5149, pasižymėjo vidutiniu citotoksiškumu KB ir BC-1 ląstelių linijoms (Chinworrungsee et al., 2001).
Nustatyta, kad mirusio žmogaus pirštuose yra apie 6 % manitolio (sauso svorio), cukraus, naudojamo kaip diuretikas (Snatzke ir Wolff, 1987). Kiti junginiai: 4-(3′-acetil-2′,6′-dihidroksi-5′-metilfenil)- 4-hidroksi- 2-metoksibutano rūgštis (globoscino rūgštis) ir 5-(3′-acetil-2′, 6′-dihidroksi-5′-metilfenil)-3-metoksi- 2,3,4,5-terahidrofuran-2-onas (globoscinas) (Adeboya et al.) (Adeboya et al., 1995), ir du citotoksiški citochalazinai 19,20-epoksicitochalazinas Q ir jo deacetilo analogas (Dagne et al., 1994). Iš pastarųjų dviejų junginių abu buvo citotoksiški, tačiau neaktyvūs atliekant ŽIV proteazės slopinimo bandymą ir DNR pažeidimo mechanizmu pagrįstą mielių bandymą.
Taip pat buvo atliekami tyrimai, siekiant nustatyti optimalias sąlygas X. polymorpha polisacharidai, auginami skystoje kultūroje (Yang ir Huaan, 2004).
Du nauji polipropionatai, pavadinti ksilarino rūgštimis A (4,6,8-trimetil- 2,4-dekadieno rūgštis) ir B (2,4,6-trimetil- 2-okteno rūgštis), buvo išskirti iš X. polymorpha vaisiakūniai. Abu junginiai pasižymėjo dideliu priešgrybeliniu aktyvumu prieš patogeninius augalų grybus Pythium ultinum, Magnaporthe grisea, Aspergillus niger, Alternaria panax ir Fusarium oxysporium, tačiau jie neturėjo nei antibakterinio, nei citotoksinio poveikio (Jang et al., 2007).
Taksonomija ir etimologija
Bazionimą (originalų mokslinį pavadinimą) Sphaeria polymorpha šiam askomicetiniam grybui 1797 m. suteikė Christiaan Hendrik Persoon.
Bėgant metams šis liguistai atrodantis grybas įgijo daug kitų mokslinių pavadinimų (sinonimų), įskaitant Hypoxylon polymorphum, (Pers.) Mont., Xylaria corrugata Har. & Pat., Xylaria obovata (Berk.) Berk., ir Xylaria rugosa Sacc. Šiuo metu priimtinas Xylaria polymorpha pavadinimas kilęs iš 1824 m., kai škotų mikologas ir iliustratorius Robert Kaye Greville (1794-1866) perkėlė ją į Xylaria gentį.
Po šiais paviršiaus iškilimais slepiasi apvalios kameros su sporas gaminančiomis struktūromis, vadinamomis asci, todėl šie grybai priklauso didžiausiam (pagal rūšių skaičių) grybų karalystės skyriui - Ascomycota filumui.
Daugelis grybų, kurių gyvenimo ciklas apima ir aseksualų (per konidiosporas), ir lytinį (per askosporas arba bazidiosporas) ciklą, grybų taksonomijos pradžioje kėlė didelę painiavą. Kelioms iš jų buvo suteikti atskiri binominiai moksliniai pavadinimai kiekvienai iš šių stadijų, nes buvo manoma, kad tai visiškai skirtingos rūšys. Jei palyginsite šviesiai mėlynus "mirusio žmogaus pirštus" su esančiais šio puslapio viršuje esančioje nuotraukoje, manau, nesunkiai sutiksite, kad tai vargu ar buvo kvaila klaida, bet visiškai suprantama.
1 nuotrauka - Autorius: Michel Langeveld (CC BY-SA 4.0 Tarptautinis)
2 nuotrauka - Autorius: Christine (CC BY 4.0 International)
3 nuotrauka - Autorius: Strobilomyces (CC BY-SA 3.0 Neįsigaliojęs)
4 nuotrauka - Autorius: Jerzy Opioła (CC BY-SA 3.0 Unported)
