Albatrellus ovinus

Ką turėtumėte žinoti

Albatrellus ovinus yra didelis, tankus grybas, turintis daug ląstelių sienelių medžiagos. Ši kreminės arba šviesiai pilkai rudos spalvos polipora iš viršaus atrodo kaip agarinis arba ežinis grybas, tačiau jos apačioje yra smulkių porų. Dažo citrinos arba žalsvai gelsvai, ypač ant porų. Išgaubtos kepurėlės oda su amžiumi dažnai įtrūksta. Turi tvirtą stiebą ir labai tvirtą, švelniai ar šiek tiek karstelėjusį baltą minkštimą. Grybas auga po spygliuočiais, mikorizinis su eglėmis ant samanotos dirvos.

Kiti pavadinimai: Avies poliporos, Miško avinėlis, Ningyoutakemodoki (japonų kalba).

Grybų atpažinimas

1. Ekologija

   Mikorizinis grybas, augantis su spygliuočiais įvairiose ekosistemose (po Engelmanno egle ir subalpine egle Uoliniuose kalnuose, po paprastąja egle ir kitais spygliuočiais Apalačiuose, po įvairiomis eglėmis, pušimis ir eglėmis šiauriniuose ir šiaurės rytų regionuose); paprastai auga gausiai (kartais tankiomis grupėmis); vasarą ir rudenį (taip pat žiemoja Kalifornijos pakrantėje, kur manzanita kartu su spygliuočiais aprašyta kaip šeimininkė); plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje.

2. Kepurėlė

   4-20 cm skersmens; dažniausiai apskrito kontūro, bet kartais netaisyklingi; laisvai išgaubti, plokšti arba negiliai įdubę; retai susilieję; sausi; iš pradžių lygūs, dažniausiai ryškiai įtrūksta, o įtrūkimai būna šviesūs arba gelsvi; jauni balkšvi arba rausvi, bet paprastai greitai paruduoja.

3. Porų paviršius

   nuo stiebo žemyn; nuo baltos iki kreminės ar geltonos spalvos su amžiumi; kartais mėlynės silpnai žalsvos ar gelsvos; poros labai mažos (2-5 per mm) ir apvalios, išskyrus senesnių egzempliorių poras prie stiebo, kur jos gali būti didesnės ir kampuotos (ar net beveik dantytos); vamzdeliai iki 4 mm gylio.

4. Stiebas

   3-10 cm ilgio; 1-4 cm pločio; centrinis arba šiek tiek nutolęs nuo centro; nuo balkšvo iki rusvo; lygus arba labai smulkiai aksominis.

5. Minkštimas

   Balkšvas arba gelsvas.

6. Cheminės reakcijos

   KOH akimirksniu purvinas aukso geltonumo minkštimas.

7. Sporų atspaudas

   Baltas.

8. Džiovinti egzemplioriai

   Paprastai joks paviršius nebūna rausvas; minkštimas džiūsta nuo gelsvo iki alyvuogių spalvos.

9. Mikroskopinės savybės

   Sporos 4-5 x 2.5-3.5 µ; lygios; subglobulinės arba plačiai elipsės formos; inamiloidinės; sienelės gana storos. Yra gloopleroidinių hifų, nusidažančių floksinu. Nėra spaustukų jungčių.

10. Panašios rūšys

    Albatrellus subrubescens mikroskopiškai A. subrubescens sporos yra amiloidinės, o A. ovinus nėra.

Taksonomija ir etimologija

1762 m. Jacobas Christianas Schaeferis, aprašęs šią neįprastą poliporą, suteikė jai mokslinį dvinarį pavadinimą Boletus ovinus, pagal kurį ir buvo nustatytas pagrindinis pavadinimas. 1903 m. amerikiečių mikologas William Alphonso Murrill (1869-1957) perkėlė šią rūšį į dabartinę gentį ir suteikė jai mokslinį pavadinimą Albatrellus ovinus.

Alba- reiškia baltą spalvą, o -ellus reiškia kažką daug mažesnio už normą, kas šiuo atveju turi būti poros.

Specifinis epitetas ovinus lotyniškai reiškia "avis".

Sinonimai

1. Boletus ovinus Schaeff., 1774

2. Boletus crispus Batsch, 1783

3. Boletus fragilis J.F. Gmel., 1792

4. Boletus albidus Pers., 1801

5. Albatrellus albidus (Pers.) Gray, 1821 m

6. Polyporus ovinus (Schaeff.) Fr., 1821

7. Caloporus ovinus (Schaeff.) Quél., 1886

8. Scutiger ovinus (Schaeff.) Murrill, 1920 m

9. Boletus carinthiacus Pers., 1801

10. Polyporus subsquamosus var. luteolus Beck, 1886

11. Polyporus limonius Velen., 1922

12. Polyporus lutescens Velen., 1922

Šaltiniai:

1 nuotrauka - Autorius: Bernypisa (CC BY-SA 3.0 Unported)

3 nuotrauka - Autorius: Salvia_Antics (CC BY-SA 3.0 Neporceliuotas)

4 nuotrauka - Autorius: Szabi237 (CC BY 3.0 Neįsigaliojęs)