Russula aurora

Ką turėtumėte žinoti

Pagrindinis skiriamasis bruožas nuo kitų Russula rūšių yra kepurėlės spalva, kuri centre yra nuo rausvos iki geltonos. Žiaunos nuo baltos iki kreminės spalvos. Laikomas valgomuoju grybu, tačiau mažai vertingas. Vartojama po 15 minučių virimo.

Russula aurora auga po lapuočiais plačialapiais medžiais, įskaitant bukus, kaštonus ir šermukšnius. Kepurėlės kraštas ir žiaunų galai sausu oru linkę raukšlėtis ir deformuotis. Jis plačiai paplitęs Europoje.

Kiti pavadinimai: Aušrinis blizgutis, Netzflockiger Rosa-Täubling (vok.), Plávka čipkovaná / Holubinka jitřenková (Slovakija).

Grybų atpažinimas

1. Dangtelis

   4-10 cm skersmens, mėsingas, pusrutuliškas, išgaubtas, vėliau įdubęs-platėjantis, lygiu, banguojančiu ir su amžiumi languotu kraštu. Paviršius sausas, matinis, aksominis, rausvas, raudonas, oranžinis, geltonas, ochros spalvos, o centre tamsesnis.

2. Žiaunos

   Himenoforas plokštelinis. Žiaunos storos, pritvirtintos arba beveik laisvos, iš pradžių balkšvos, vėliau kreminės.

3. Stiebas

   4-9 cm aukščio, 1-2.5 cm skersmens, cilindro arba šiek tiek kūgio formos, iš pradžių vientisas, vėliau su ertmėmis, lygus arba šiek tiek raukšlėtas, baltas, kartais iš dalies rausvas.

4. Minkštimas

   Minkštimas tankus, vėliau trapus, baltas, saldoko arba šiek tiek kartaus skonio, neaiškaus kvapo.

5. Sporos

   6-8.5 * 5-7 μm, elipsės formos, vidutiniškai ornamentuotas.

6. Sporų atspaudas

   Balkšvas.

7. Buveinė

   Auga birželio-rugsėjo mėn. lapuočių miškuose, su ąžuolais, liepomis, šermukšniais, turtingose organinėse dirvose, pavieniui arba grupėmis.

Panašios rūšys

1. Russula sanguinaria

   Stiebas raudonai rausvas.

2. Russula paludosa

   Turi kremines žiaunas ir yra didesnis.

3. Russula rosea

   Turi gerokai kietesnį minkštimą, dažnai mentolio skonio, dažniausiai rausvą kotelį ir šviesiai kreminės spalvos sporų dulkes.

4. Russula velenovskyi

   Turi ochros spalvos sporų dulkių.

5. Russula minutula

   Formuoja labai mažus vaisiakūnius su kepurėle, paprastai iki 30 mm pločio.

6. Russula emeticicolor ir Russula lilacea

   Turi pavienių karpytų sporų.

Taksonomija ir etimologija

Aušros bretlingis, dar žinomas kaip Russula aurora, 1836 m. čekų mikologas Julius Vincenz von Krombholz iš pradžių pavadino Agaricus aurora.

1888 m. prancūzų mikologas Lucien Quélet šiam grybui neteisingai pritaikė Russula rosea pavadinimą, tačiau dabar jis paprastai vadinamas teisingu moksliniu pavadinimu. Aušrinės blizgės grybo kepurėlė yra rausva, o Russula aurora grybo kepurėlė yra geltonai rausva.

Atpažįstant šį grybą svarbu atsižvelgti į kelias savybes, pavyzdžiui, kepurėlės spalvą, skonį, gebėjimą nulupti ir reakciją į cheminius bandymus, nes trapiosios pūslėtalūpės gali skirtis spalva.

Rūšinis pavadinimas Russula reiškia raudoną arba rausvą, o specifinis epitetas aurora kilęs iš lotyniško žodžio aušra.

Sinonimai

1. Agaricus aurora Krombh. 1836

2. Russula lepida var. aurora (Krombh.) Rea, Trans. Br. mycol. Soc. 17(1-2): 44 (1932)

3. Russula rosea Quél., Fl. mycol. Prancūzija (Paryžius): 349 (1888)

4. Russula rosea var. aurora (Krombh.) R.W. Rayner,: 77 (1985)

5. Russula velutipes Velen., České Houby 1: 133 (1920)

Russula aurora Vaizdo įrašas

Šaltinis:

Visas nuotraukas padarė „Ultimate Mushroom“ komanda ir jas galite naudoti savo reikmėms pagal „Attribution-ShareAlike 4.0 International“ licenciją.